Nafta

«NAFTA: Trumpa бkыrimo apюvalga, tikslai, reikрmл, perspektyvos».

NAFTA (The North American Free Trade Agreement) tai triрalл (1993m.) sutartis tarp JAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos atsiradimа, bыtina iрsiaiрkinti kai kurias aplinkybes bei visш trijш рaliш dalyvavimo derybose (dлl NAFTA sutarties) prieюastis ir tikslus.

Prieр pradedant kalbлti konkreиiai apie NAFTA, bыtina bent trumpai uюsiminti apie kitа laisvos prekybos sutartб, юinomа CUSTA pavadinimu (The Canada — U.S. Free Trade Agreement). Mat ji didele dalimi lлmл derybш dлl NAFTA eigа ir paиiа jos formа.

CUSTA sutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos: = Kanados ekonomikos augimas labai priklausл (ir iki рiol smarkiai tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu ¾ visos Kanados prekybos yra prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinka Kanadai yra gyvybiрkai svarbi Taigi jai bыtina uюsitikrinti kiek galima laisvesnб ir saugesnб «keliа» savo prekлms б JAV rinkа. Tuo tarpu 9 deрimtmetyje JAV vis labiau лmл ryрkлti protekcionizmo tendencijos. Tai paskatino Kanadа inicijuoti derybas dлl CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutarties pagalba Kanada tikлjosi paskatinti savo pramonлs restruktыrizacijа. = JAV derлtis su Kanada dлl CUSTA sutarties pasiraрymo paskatino nepasitenkinimas daugiaрaliш (multilateral) derybш rezultatais (GATT rлmuose). JAV tikлjosi, kad derybos su Kanada taps «katalizatoriumi» daugiaрalлse derybose. Tuo paиiu JAV, kaip ir Kanada, tikлjosi iр laisvos prekybos sutarties ekonominлs naudos.

Dar nespлjus pilnai бgyvendinti рios (CUSTA) sutarties, Meksika inicijuoja derybas dлl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.) Рaliш dalyvavimo derybose motyvai gana ryрkiai skiriasi (iр 3 рaliш tik Meksikos motyvai buvo grynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime: Meksika.

Po daugiau nei 40 metш ekonominio vystymosi politikos, paremtos importo substitucija ir izoliacija nuo «tarptautinлs ekonomikos», Meksika devintame deрimtmetyje pradлjo юenklias reformas (sumaюino tarifus, uюsienio investicijш apribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jлgoms, be to, лmл aktyviai integruotis б pasaulio ekonomikа).

NAFTA Meksikai — priemonл pagreitinti ekonomikos augimа, pritraukti investicijas, бtvirtinti vykdomas reformas bei uюkirsti keliа Meksikos prekiш iр JAV rinkos iрstыmimui, nes po CUSTA pasiraрymo padidлjo Kanados prekiш konkurentabilumas JAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekлmis). JAV.

JAV NAFTA buvo traktuojama kaip galimybл sustiprinti ir stabilizuoti pietinб savo kaimynа. Buvo tikimasi, kad NAFTA’os sаlygotas Meksikos ekon. augimas paюabos politines nelegalios migracijos bei narkotikш prekybos problemas bei iрsprжs politinio nestabilumo Meksikoje problemа.

Nors рie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia pripaюinti, kad JAV siekл gauti iр NAFTA ir kuo daugiau ekonominлs naudos.

Kanada.

Kanados prekybiniai interesai Meksikoje yra gana maюi (prekyba su Meksika sudaro >2(Kanados prekybos), o nepatogumai dлl NAFTA bыtш юymiai didesni. Dлl to Kanadoje imta manyti, kad iр vis neverta dalyvauti derybose dлl NAFTA («Verиiau tegu Meksika ir JAV tariasi vienu du»).

Kokios gi prieюastys lлmл, kad Kanada yra NAFTA narл? Tai galima aiрkinti tuo, kad dalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia iр galimш alternatyvш (nedalyvavimas bыtш dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA: a) Bus iрvengta «centro ir periferijш» santykiш, kai JAV galлtш naudotis palankiomis prekybos su abiem partneriais (Kanada ir Meksika) sаlygomis, o Kanada su Meksika turлtш gerа priлjimа tik prie JAV rinkos. b) Kartu Kanada dalyvavimа derybose dлl NAFTA suvokл kaip galimybж revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bыtш jai palankesni). з) Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galлjo maksimaliai suрvelninti neigiamas jos ekonomikai pasekmes, atsirasianиias dлl Meksikos ir JAV prekybos liberalizavimo. d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikлjosi ir ekonominлs naudos iр NAFTA’os (Meksikos rinka ir pan.).

Kalbant apie NAFTA reikрmж pasaulio prekybai, galima skirti dvi nuomones: A) Vieni tyrinлtojai pasisako prieр regioninius prekybinius susitarimus ir laiko NAFTA neigiamu reiрkiniu. Anot jш, CUSTA ir NAFTA бrodo, jog yra «smarkiai» judama link tripoliario (trijш prekybiniш blokш) pasaulio. (Рiш blokш centrai: JAV, ES ir Japonija.) Рie blokai varюysis tarpusavyje, ко pasekoje didлs prekybiniш konfliktш tikimybл. Рios nuomonлs atstovai taip pat pabrлюia, kad regioniniш susitarimш daugлjimo rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poюiыriu) pasaulis, kuriame maюesnлs besivystanиios рalys, prisijungusios prie vieno iр рiш susitarimш, neteks «рansш» prekyboje su kitais didesniais regionais ir tai pristabdys jш ekonominб vystymasi. Taip pat teigiama, jog regionalizmas nesuderinamas su daugiaрalлs prekybos sistemos principais, nustatytais 1947m. B) Kiti mokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos juos pozityviais reiрkiniais. Todлl, anot jш, NAFTA’os reikрmл pasaulio ekonomikai pozityvi. Рios nuomonлs рalininkш argumentai: і) Regioniniai susitarimai skatina dinamiрkiausiа ir greiиiausiai auganиiа pasaulio prekybos dalб. Рis argumentas grindюiamas бspыdingais prekybos tarp «рaliш kaimyniш» augimo mаstais pasaulyje. ii) Regionalizmas yra nauja «atvirumo» («openess») prekyboje forma. iii) Рie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paлmus prekybai padeda, nes рiш susitarimш pasekoje, iр tiesш, barjerai prekybai juk maюinami.